- patverti
- 3 patvérti, pàtveria, patvė́rė intr. 1. NdŽ išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Šitokių medžių troba tai bent ilgam patvertų J.Jabl. Ratas … tankiai važinėjant patvėrė šešerius metus A1884,58. Drabužis mun yra patverą̃s Šts. Patverąs drabužis tatai toks, kur ilgai stova, nenuplyšta veikiai Vkš. Šaltoj vietoj laikomas patvera jis (sirupas) kelerius metus ir negyžta S.Dauk. ║ išlikti nesunykusiam: Smolensko vaivadystė trumpą laiką tepatvėrė A.Janul. 2. išlikti turimam, išbūti, nedingti: Ką tiktai tas tėvas jam duodavęs ir pavesdavęs, tuoj jam ir pražūdavęs kasžin kur tas daiktas: nė pinigai, nė gyvuliai – niekas pas jį nepatverdavę BsMtI104(Jnš). 3. kurį laiką įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Ans ilgą amžių patvers J. Neilgai bepatvers senis Žem. Juk aš čia už visas ilgiau nepatvė́riau Gr. 4. Rtr, KŽ kurį laiką tęstis, trukti: Geras oras patver̃s NdŽ. Brangymetis dar vis patveria J.Jabl. Ta jo valdžia te patvėrė iki karei pasibengus S.Dauk. Labiausiai yra mums pakenkęs spaudos uždraudimas, patvėręs keturias dešimtis metų A.Sm. | refl.: Pagada regis pasitvérs MitI73(Klp). 5. Rtr pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: Prie anos niekas negal patvérti, t. y. išbūti J. Ilgai čia nepatversi, čia prasti žmonys Plt. | Daug kitų, kurie to ir tikėjimo ing tavę nepatvė́rę, pražuvo DK186. | refl.: Atejo žiema. Šalta, speigai dideli – nebgal niekame niekas patverties S.Dauk. Šio[je] gadynė[je] tos uošvėnės nė viena nepasìtvera Ggr. Nėkas nepasìtvera, visi išbėga Krtn. \ tverti; apsitverti; atsitverti; datverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; užsitverti
Dictionary of the Lithuanian Language.